- ištremtis
- ištremti̇̀s dkt. Už tauragi̇̀škių šeimõs i̇̀štremtį į Si̇̀birą prokuròrai prãšo įkãlinti bùvusį saugumiẽtį.
.
.
ištremtis — ištremtìs sf. (3b) BŽ540 ištrėmimas, ištrėmimo vieta … Dictionary of the Lithuanian Language
ištremtuvė — ištremtùvė sf. (2); rš žr. ištremtis … Dictionary of the Lithuanian Language